Idėjos ir iniciatyvos » Pirmiausia - nekilnojamojo turto mokestis valstybės ir savivaldybių turtui

Ne paslaptis, kad Vyriausybė norėdama padidinti pajamas į šalies biudžetą nori įvesti nekilnojamojo turto (NT) mokestį visiems gyventojams. Skirtingi ekspertai tai įvertino vienareikšmiai – pajamos nedidelės, administravimo kaštai brangūs, o ir toliau eidami šiuo keliu, paskandintume paskutines viltis, siejamas su nekilnojamojo turto rinkos atsigavimu.

Mūsų siūlymu, būtų daug protingiau ir efektyviau įvesti NT mokestį valstybės ir savivaldybės valdomam nekilnojamam turtui.

Kodėl? Kokie rezultatai būtų pasiekti?

• Pirmiausia, valstybės ir savivaldybių mokamas nekilnojamo turto mokestis papildytų savivaldybių biudžetus.

• Antra – tai priverstų valstybę ir savivaldybes įvertinti savo valdomą nekilnojamą turtą: ar juo disponuojama efektyviai ir ar tikrai jis duoda naudos žmonės. Pagaliau, tokia NT kontrolė priverstų valstybines įmones nelaikyti NT apleisto ir nenaudojamo.

• Trečia – NT mokesčio įvedimas padėtų apskaityti nekilnojamą turtą ir sutvarkyti valstybės bei savivaldybių nekilnojamojo turto registrą. Todėl tikėtina, kad atsiras daugiau tvarkos ir nekilnojamasis turtas nebegalės būti suvokiamas kaip nemokama gėrybė.

Geru pavyzdžiu galėtume laikyti Jungtinės Karalystės Nacionalinės audito institucijos paskaičiavimus. Jie parodė, kad šios valstybės ministerijos galėtų sutaupyti iki 38 proc. dabartinių išlaidų, jei savo pastatų erdvės panaudojimu ir kaštais prilygtų privačiame sektoriuje esantiems standartams.
Pažangios valstybės naudoja skirtingą praktiką. Vienos realiai moka už valstybinėms įstaigoms priklausantį nekilnojamąjį turtą ir šis mokestis papildo savivaldybių biudžetus, kitos tik apskaičiuoja ir atlieka užskaitas, bet visos sutinka, kad NT mokestis sudrausmina valstybės institucijas ir priverčia savo turtą naudoti efektyviau.

Pavyzdžiui: Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje valstybinėms institucijoms yra taikomas kapitalo naudojimo mokestis. Jis lygus maždaug 8-9 proc. naudojamo nekilnojamo turto vertės, kuriuo institucijos valstybei „turi kompensuoti“ tą vertę, kuri būtų sukurta, jei institucijų naudojamo nekilnojamojo turto vertė būtų panaudota kitoms valstybės funkcijoms įgyvendinti. Ar tai nebūtų pažangi praktika ir mums?

Be jokios abejonės, kai kurios valstybinės įstaigos pavyzdžiui: švietimo, sporto ir kultūros funkcijas vykdančios įstaigos, turėtų tik apskaičiuoti nekilnojamojo turto mokestį, kad bent jau žinotų, ką reiškia išlaikyti pastatus. Tačiau ministerijos, departamentai ir kitos biudžetinės įstaigos privalo mokėti NT mokestį. Kodėl verslo įmonės gali mokėti? Galiausiai norima apmokestinti ir fizinius asmeninis, o taikoma išimtis valstybei bei savivaldybėms.

Pradėkime nuo valstybės NT mokesčio įvedimo, o ne nuo lengviausio ir abejotino žingsnio – apmokestinti visų gyventojų nekilnojamąjį turtą.