Idėjos ir iniciatyvos » Dėl viešųjų pirkimų tvarkos tobulinimo (atnaujinta 03.15)

2011 m. sausio 28 d. asociacija „Tėvynės atgimimas ir perspektyva“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę bei Viešųjų pirkimų tarnybą dėl viešųjų pirkimų tvarkos tobulinimo, nes įmonės, kurios dalyvauja valstybės institucijų ir savivaldybių viešųjų pirkimų konkursuose,  kai perkami darbai bei paslaugos (statybos, miesto tvarkymo ir t.t.) konkuruodamos dažniausiai sumažina, net iki minimumo, darbuotojų darbo užmokestį. 

Paradoksalu, nors Lietuvoje bedarbystė daugiau nei 18 proc., tačiau įmonės skundžiasi, kad negali rasti darbuotojų ir nesugeba įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų. Tačiau visiškai suprantamas ir pateisinamas darbuotojų atsisakymas dirbti už minimalų atlyginimą.  Valstybės institucijos ir savivaldybės turi sudaryti civilizuotas ir vienodas sąlygas įmonėms konkuruoti viešųjų pirkimų konkursuose, kartu sudarant sąlygas darbuotojams mokėti jų darbo vertę atitinkantį atlygimą.

Šiuo metu galioja ydinga praktika, nes dažniausiai  pasiūlymus teikiantys tiekėjai, skaičiuodami siūlomus paslaugų ar darbų atlikimo kaštus, nepagrįstai  taupo  darbuotojų sąskaita, numatydami jiems už darbą  mokėti tik minimaliąją mėnesinę algą.  Tokia praktika  skatina  darbdavius įvežti darbuotojus iš kitų šalių, kurie sutinka dirbti už siūlomą minimalų atlyginimą, todėl  nėra  apsaugota šalies darbo rinka, nesudaromos vienodos konkurencinės sąlygos viešuosiuose pirkimuose pageidaujantiems dalyvauti subjektams.  Ypač  ši praktika neigiamai atsiliepia statybų pramonei (pvz. 2010 m. III ketv. vidutinis  mėnesinis darbo užmokestis statybų srityje buvo 1846 lt., o minimalioji mėnesinė alga  800 lt.), tai taip pat  skatina statybų ir kitų paslaugų sektoriaus darbuotojų migraciją. 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1332 „ Dėl  Lietuvos viešųjų pirkimų sistemos tobulinimo ir plėtros 2009-2013 metų  strategijos patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos viešųjų pirkimų sistemos tobulinimo ir plėtros 2009-2013 metų strategijoje (toliau – Strategija)  24.1 punkto nuostatoje kaip viena iš viešųjų pirkimų sistemos silpnybių nurodyta, kad viešiesiems pirkimams stinga skaidrumo ir konkurencijos  užtikrinimo. Anksčiau minėta praktika, manome, neskatina įmonių, dalyvaujančių viešuosiuose pirkimuose, konkurencijos  dėl  technologinių sprendimų, užtikrinti atliekamų paslaugų ar darbų kokybę, ypač tai riboja smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų konkurencines galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. 

Šios egzistuojančios problemos būtų išspręstos, jei perkančiosios  organizacijos  pirkimo sąlygose nustatytų privalomą reikalavimą  viešųjų pirkimų dalyviams  nurodyti  paslaugas ar darbus tiesiogiai vykdysiančių darbuotojų atlyginimus, kurie  turėtų būti ne mažesni kaip Lietuvos Statistikos departamento skelbiami vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio šalies ūkyje pagal ekonominės veiklos rūšis  dydžiai. Tokie privalomi reikalavimai teisės aktuose teigiamai prisidėtų prie Strategijoje numatyto strateginio tikslo - pasiekti, kad Lietuvos viešųjų pirkimų sistema funkcionuotų skaidriai ir efektyviai, leistų perkančiosioms organizacijoms mažiausiomis sąnaudomis įsigyti labiausiai jų poreikius atitinkančias prekes, paslaugas ar darbus ir užtikrintų konkurencingos ir inovacijomis pagrįstos eknomikos kūrimo skatinimą.

Siūlome kompetentingoms institucijoms svarstyti galimybę papildyti Lietuvos Respublikos viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus  reikalavimu, kad valstybės institucijų ir savivaldybių perkančiosios organizacijos, atlikdamos paslaugų ar darbų pirkimus,  numatytų konkurso sąlygose  šiuos darbus vykdysiančių darbuotojų atlyginimų statistinius vidurkius pagal Statistikos departamento duomenis.  Konkurso dalyviai negalėtų pateikti darbų ar paslaugų kainos, kuriose darbuotojų atlyginimų vidurkiai būtų mažesni nei realiai egzistuoja rinkoje.

Iš Viešųjų pirkimų tarnybos gautas atsakymas.

2011 m. kovo 15 d.  pakartotinai kreipėmės į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Ūkio ministeriją ir Viešųjų pirkimų tarnybą, nes Ūkio ministerija, vykdydama Ministro Pirmininko 2011 m.  vasario 4 d. pavedimą Nr. 61- 473,  neatsižvelgė į šiuo metu ypač aktualų poreikį tobulinti viešųjų pirkimų tvarką ir pateikė tik formalų neigiamą atsakymą, kuris parengtas neišnagrinėjus jokių rašte minėtų argumentų ir  neįsigilinus į rašte dėstomos problemos  esmę.

TAIP nepritaria Ūkio ministerijos argumentui, kad nustačius teisės aktuose, reglamentuojančiuose viešųjų pirkimų procedūras, reikalavimą kad valstybės institucijų ir savivaldybių perkančiosios organizacijos, atlikdamos paslaugų ar darbų pirkimus, numatytų konkurso sąlygose šiuos darbus vykdysiančių darbuotojų atlyginimų statistinius vidurkius pagal Statistikos departamento duomenis, būtų pažeisti viešųjų pirkimų nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principai.

Šiuo metu egzistuojanti praktika kaip tik ir nesudaro vienodų konkurencinių sąlygų viešuosiuose pirkimuose pageidaujantiems dalyvauti subjektams, nes diskriminuoja smulkaus ir vidutinio verslo įmones, kurios priverstos taupyti darbuotojų sąskaita, kad galėtų  konkuruoti viešųjų pirkimų rinkoje. Asociacija pritaria nuomonei, kad minimalios mėnesinės algos mokėjimas darbuotojams nėra darbo teisės aktų pažeidimas, tačiau mano, kad siekis užtikrinti viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių tiekėjų lygiateisiškumą ir nediskriminavimą pažeidžiant  darbuotojų teises į darbo vertę atitinkantį atlyginimą ar įvežant darbuotojus iš kitų šalių, sutinkančius dirbti už minimalų atlyginimą, yra abejotinas.

Taip pat pažymėtina, kad civilizuotos ir vienodos viešųjų pirkimų sąlygos turi būti sudaromos laikantis visų Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų principų, taip pat ir skaidrumo principo, kuris neabejotinai būtų užtikrintas įgyvendinus Asociacijos pasiūlymą.

Viešųjų pirkimų tarnybos atsakyme teikiama nuomonė, kad konkurencijos dėl technologinių sprendimų užtikrinimas galėtų būti siekiamas su pirkimo būdo pasirinkimu ar leidimu teikti alternatyvius pasiūlymus, norimo rezultato apibūdinimu techninėje specifikacijoje ir pan. abejojame, ar efektyviai užtikrina skaidrumo principą. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas pirkimo būdo parinkimas, sprendimas dėl alternatyvių pasiūlymų teikimo galimybės ir kitos Viešųjų pirkimų tarnybos manymu galimybės vykdyti inovatyvius viešuosius pirkimus, yra susijusios su teise perkančiajai organizacijai subjektyviai vertinti ir apsispręsti dėl jų taikymo, todėl tai dažnai yra viena iš viešųjų pirkimų silpnybių, nes neužtikrina viešųjų pirkimų principų, ypač skaidrumo principo įgyvendinimo.

Asociacijos nuomone, konkrečios įstatymų ir kitų teisės aktų  nuostatos, o ypač Asociacijos siūlymą įgyvendinančios nuostatos,  yra  viena iš prielaidų skaidresniam viešųjų pirkimų sistemos funkcionavimui. 

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, matyti, kad tiek Ūkio ministerija, tiek Viešųjų pirkimų tarnyba, iš esmės nenagrinėjo Asociacijos pasiūlymo nustatyti pareigą perkančiosioms organizacijoms numatyti konkurso sąlygose paslaugas ar darbus vykdysiančių darbuotojų atlyginimų statistinius vidurkius pagal Statistikos departamento duomenis bei kompleksiškai nevertino visų Asociacijos rašte išdėstytų  argumentų.  

„Tikimės kompetentingų institucijų geranoriškumo ir supratimo siekiant sudaryti  vienodas konkurencines sąlygas įmonėms dalyvauti skaidriuose viešųjų pirkimų konkursuose, kur sudaromos sąlygos dalyvauti įmonėms, kurios rūpinasi savo darbuotojais ir moka atlyginimus oficialiai, o ne vokeliuose. Tai taip pat  svarbus argumentas, siekiant, kad mažėtų nelegalus atlyginimų mokėjimas, kuris, anot ekonomikos eksperto Raimondo Kuodžio, sudaro apie 30 milijardų.“