Tyrimai

Dėl motorolerių vairuotojų kaltės šiais metais jau netekome 3, sužeisti 75 žmonės

Dėl motorolerių vairuotojų kaltės šiais metais jau netekome 3, sužeisti 75 žmonės

Vis daugiau jaunųjų kelių eismo dalyvių - motorolerių vairuotojų - nesilaikydami saugaus eismo reikalavimų, tampa eismo įvykių aukomis ir kaltininkais, o „juodoji“ statistika verčia sunerimti ir kuo greičiau priimti sprendimus: vien tik per pirmus aštuonis 2010 metų mėnesius net 1 188 KET pažeidimai buvo padaryti motorolerių vairuotojų. Plačiau ►

Grobuoniškų greitųjų kreditų sąlygų žabangos

Grobuoniškų greitųjų kreditų sąlygų žabangos

Šiandien pasiskolinti pinigų lengva ir paprasta. Pinigai siūlomi mobiliajame telefone, internete, pašte, prekybos centruose. Pritrūkus iki algos, lengva ranka imamas greitasis kreditas, o ne skolinamasi  iš bendradarbio ar draugo. Greitieji vartojimo kreditai - tai nedidelės paskolos, gaunamos trumpąja tekstine žinute (SMS), telefonu, ar internetu. Trumpalaikės paskolos suteikiamos visiems Lietuvos piliečiams, sulaukusiems 18 metų ir nepažeidusiems skolų įsipareigojimų kitose finansinėse institucijose. Plačiau ►

Į prekybos centrą – su žodynu?

Į prekybos centrą – su žodynu?

Kai kuriems Lietuvos gamintojams panorėjus ir laisvai pasirinkus, maisto gaminių pavadinimai etiketėse „nulietuvinami“ -  pasirenkami angliški žodžiai, arba jie rašomi pramaišiui: „Enjoy non stop SLIM DRIVE Sorbetice. New Formula L-Karnitinas,  0% fat“,  „majonezas Extra quality“, „Campanella cream cheese Žalumynų fiesta“ ir pan.  Kodėl pirmenybė teikiama angliškiems, o ne lietuviškiems gaminių pavadinimams, jei gaminys -  lietuviškas, o anglų kalbą moka vos  26 proc. Lietuvos gyventojų (agentūros "TNS Opinion & Social", Europos Komisijos užsakymu atlikto "Eurobarometro" tyrimo duomenys). Plačiau ►

Mokyklų valgyklose nebeliks sveikatai nepalankių produktų

Mokyklų valgyklose nebeliks sveikatai nepalankių produktų

 Praėjusiais metais atliktas Lietuvos mokinių mitybos įpročių tyrimas parodė, kad mūsų vaikai valgyklose maitinasi nepakankamai sveikai: daug mokinių vartoja per mažai vaisių ir daržovių, juodos duonos, žuvies, pieno ir jo produktų, geria daug saldžių gazuotų gėrimų,  karšto patiekalo valgykloje nevalgo daugiau nei pusė vaikų, o salotų ir vaisių  mokykloje valgo tik kas šeštas moksleivis, trečdalis vaikų iš valgyklos išeina nesijausdami sotūs ir pavalgę... Plačiau ►

Atsigeri jogurto – prisivalgai krakmolo!

Atsigeri jogurto – prisivalgai krakmolo!

Daugelis esam įpratę valgyti ar gerti jogurtą kiekvieną dieną, tikėdami, kad jis turi naudingų savybių organizmui. Lieso jogurto „dietos“ griebiasi trokštantys greičiau sulieknėti, o dar kitiems šis rauginto pieno gaminys – tiesiog labai skanus mėgstamas produktas, ar desertas. Jei tik atidžiau žvilgterėsit į prekybos centrų lentynose gausiai išrikiuotų įvairiausių jogurtų sudėtį, mažų mažiausiai nemaloniai nustebsite, o lieknėjantys – ne juokais įsius. Mus maitina „krakmoliniais“ produktais, kurių liežuvis nebeapsiverčia vadinti jogurtais! Plačiau ►

Daugiau nei 20 000 mažylių liko anapus lopšelių-darželių tvoros

Daugiau nei 20 000 mažylių liko anapus lopšelių-darželių tvoros

Apie 20–28 tūkstančiams Lietuvos mažylių ikimokyklinis ugdymas – neprieinamas, nes lopšeliuose-darželiuose trūksta vietų. Dabar ikimokykliniame ugdyme dalyvauja tik 56% vaikų, iš jų - apie 75% mieste ir 20% - kaime. Net pokario Lietuvoje, kai visos pajėgos buvo skiriamos ekonomikai atstatyti, o socialinės lengvatos buvo minimalios, ikimokyklines įstaigas lankė daugiau Lietuvos vaikų  (64 proc. / 1967–1968 m.). Šiandien kelios dešimtys tūkstančių ikimokyklinio amžiaus vaikus auginančių šeimų, vienišų tėvų ir globėjų svarsto ką daryti: vieni rengiasi išeiti iš darbo ir ugdyti vaiką iki mokyklos namuose, kiti - perskirsto šeimos biudžetą ir ieško būdų susimokėti už auklės ar privataus darželio paslaugas, treti ruošiasi emigruoti... Plačiau ►

Pieniškos dešrelės be pieno

Pieniškos dešrelės be pieno

 „Kodėl virtos dešros ir dešrelės vadinamos „pieniškomis“, jeigu jose nėra pieno? Prieš daugiau nei keletą dešimtmečių  į tokias dešreles iš tiesų dėdavo pieno miltelių, tačiau šiais laikais jos tikrai nėra pieniškos -  išlikęs tik pavadinimas <...>“ - Tai – vienos diskusijos apie maisto kokybę ištrauka, paskatinusi mus ieškoti konkretaus atsakymo. Įminkite šią mįslę ir Jūs: Plačiau ►

Kodėl dešrelių gamintojai neįspėja apie pavojų?

Kodėl dešrelių gamintojai neįspėja apie pavojų?

   Ar žinote, kad kai kurių dešrelių jokiu būdu negalima kepti, tačiau gamintojai mūsų apie tai neįspėja? Jau ne už kalnų „kepsninių sezonas“. Atšilę orai daugelį išvilios į gamtą iškylauti. O kokia iškyla be gardaus kepsnio ar dešrelių?  Ant grotelių keptų dešrelių pasiūlome ir vaikams. Mitybos specialistai nerekomenduoja jų valgyti nei vaikams, nei suaugusiems.  Bėda ta, kad kone visose parduodamose virtose ar rūkytose dešrelėse bei dešrose yra konservanto nitrito, pažymėto ženklu E250. Deja, bet dešrelių, kurių gamybai buvo panaudoti nitritai, ženklinime nei žodžiais, nei specialiu piešinėliu ar grafiniu ženklu vartotojas  nėra įspėjamas, kad tokių dešrelių negalima kepti: „Kepant susidaro kenksmingų medžiagų – nitrozaminų!“ O nitrozaminai yra kancerogenai. Plačiau ►