Jonas H. Rapalis
www.rapalis.lt
Kaunas, 2005 09 27
Gyveno kartą beždžionė. Laiką ji leido kaip ir visos jos draugės -
žaidė, blusinėjosi, grūmėsi dėl vietos bandos hierarchijoje, flirtavo.
Tačiau ta beždžionė turėjo vieną ypatybę, kuri ją išskyrė iš kitų
beždžionių - ji buvo tingi, ir ne saikingai tingi, kaip ir kiekviena
sveika beždžionė, bet labai tingi. Ji nebuvo apsileidusi,
neišsiblusinėjusi kailio, perkarusi iš bado - kailis jos žvilgėjo,
guolis medyje buvo tvirtas ir gerai įrengtas, maitinosi ji negailėdama
laiko ir jėgų - vienu žodžiu, ji mėgo komfortą, bet stengėsi jį turėti
kuo mažesnėmis pastangomis.
Vieną kartą, gulėdama po karališkąja
kokoso palme ir mąstydama apie sunkų beždžionės gyvenimą, ji išalko,
tačiau ne tiek, kad nedelsiant koptų palmėn skinti riešutų, bet
pakankamai, kad pajustų pyktį šiam žiauriam pasauliui, kuriame tiek
daug vargo ir neteisybės, kuriame net ir palmės neauga pažeme, bet
aukštyn, lyg tyčia apsunkindamos sveiką ir reguliarią beždžionių
mitybą.
Supykusi, ji čiupo pirmą po ranka pakliuvusį pagalį ir
sviedė aukštyn, lyg norėdama pataikyti priešui. Koks buvo jos
nustebimas, kai prie jos kojų nukrito gražus kokoso riešutas. Nors ji
buvo labai tingi beždžionė, tačiau nekvaila - dar vieną riešutą ji
pamėgino numušti specialiai taikydama į palmę, ir tai jai pavyko...
Nuo
to laiko tingioji beždžionė į palmę nebelipo, nebent norėdama pažaisti
- savo malonumui. Ir iki lagūnos maudytis ji nebeidavo: duodavo
darbščioms savo gentainėms riešutų - ir jos už tai ją nunešdavo ir
parnešdavo pasisodinusios ant sprando. Jos guolis buvo puikiai įrengtas
- ji ėmė samdyti nagingesnes beždžiones tam darbui.
Į
beždžioniško gyvenimo pabaigą tingioji beždžionė gyveno be jokių
rūpesčių, apsupta samdytų savo gentainių, ir pati nebeužsiėmė net ir
riešutais: ji viską taip suorganizavo, jog jai dirbo kitos beždžionės
ir dar ją pagarbiai vadino Bosu. Jos tolimi palikuonys, paveldėję
vertingąją asmenybės savybę, nulemiančią progresą, vėliau išrado
garvežį, telefoną, televizorių, elektrinį dantų šepetėlį ir daug kitų
gerų dalykų.
Taip ir išsivystė žmogus, kapitalizmas, rinka,
valstybė, Marksas su Snikersu bei ekologijos problemos. Darbščiosios
beždžionės ir šiandien dar tebelaipioja į medžius arba stato
socializmą...
Pamėginkite atspėti, kokia ta vertingoji asmenybės savybė.
© Psichologas Jonas H.Rapalis
1996 03 19
|
