NAUJIENOS » Rytis Mirončikas: „Rockefelleriai tepa slides?"

Rytis Mirončikas: „Rockefelleriai tepa slides?

Rytis Mirončikas: „Rockefelleriai tepa slides?"

2014 Spalio 17, Penktadienis

Panašu, kad JAV bręsta permainos, galinčios pakeisti ne tik naftos kainas, bet ir geopolitinių jėgų pusiausvyrą pasaulyje. Šių metų rugsėjo pabaigoje „ABC News“ paskelbė, kad Rockefellerių – garsiausių naftos magnatų – šeimos kontroliuojamas fondas “The Rockefeller Brothers Fund” prisijungia prie klimato kaitos koalicijos „Divest-Invest“ ir traukiasi iš iškastinio kuro verslo.

Šiuo metu koaliciją sudaro 650 individualūs investuotojai ir 180 institucijos (tarp jų pensiniai ir kiti fondai, savivaldybės bei religinės organizacijos), kurie kontroliavo virš 50 milijardų dolerių iškastinio kuro versle. Rockefelleriai savo ruožtu taip pat ketina atsisakyti visų investicijų iškastinio kuro srityje ir pereiti prie atsinaujinančiosios energijos.

Tokie rinkos žaidėjai kaip Rockefelleriai labai gerai žino kaip elgtis su pinigais. „Divest-Invest“ koalicijos plėtrą pagreitina ir tai, kad minėti investuotojai palaiko klimato kaitos judėjimą. Juk nėra nieko geriau nei investuoti ir gauti grąžą iš tokių kilnių idėjų. Jonesas Rockefelleris yra pasakęs: „Nebijok atsisakyti gero, norėdamas pasiekti kažką puikaus“.

Jeigu investiciniai sprendimai aiškinami būtinybe spręsti klimato kaitos problemą, tokie sprendimai kartu įgauna ir moralinį pagrindą. Palankios sąlygos tokį judėjimą daro nesustabdomą ir panašu, kad jis jau įgauna pagreitį. Visai kaip bet kokia nauja tendencija – prasideda nuo aiškios žinios, ryškaus postūmio į priekį, kurį sustabdyti vėliau labai sunku.

Naivu tikėtis, kad į atsinaujinančiąją energetiką Rockefelleriai investuotų vien iš idėjos vardan švaresnės ateities. Turi būti ir stiprūs ekonominiai motyvai. Ne be reikalo naujausia Tarptautinės energetikos agentūros saulės energetikos gamybos prognozė 2050 metams padvigubėjo.

Prognozuojama, kad vidutinė smulkių buitinių saulės elektrinių elektros gamybos kaina nukris iki maždaug 8 JAV centų/kWh, o stambesnių komercinių saulės elektrinių – iki 4-5 ct/kWh.

Svarbu žinoti, kad tokie stambūs investuotojai prie svarbios informacijos prieina pirmieji. Žiūrint į bet kokią didelę tendenciją praeityje matosi, kad pirmieji investuoja stambūs rinkos dalyviai, o tik tendencijos viduryje ar pabaigoje įsitraukia smulkieji. Žinant tai, mes galime stebėti ką daro stambieji, juos analizuoti, reaguoti ir būti vieni iš pirmųjų. Mums siunčiama aiški žinia – investuoti į atsinaujinančią energetiką perspektyviau.

Nafta praranda juodojo aukso statusą

Pastaruoju metu matome greitą ir žymų naftos kainos kritimą. Tam priežasčių yra daug. Vienos jų laikinos, kitos ilgalaikės, susijusios su klimato kaitos judėjimu bei didėjančiu visuomenės sąmojingumu. Naftos kainos kritimą pastaruoju metu daugiausiai lemia du faktoriai: investuotojų baimė dėl pasaulinės ekonomikos augimo potencialo bei didelės naftos pasiūlos iš JAV.

Spalio 7 dieną Tarptautinis valiutos fondas sumažino pasaulinės ekonomikos augimo perspektyvą nuo 4 iki 3,8 proc.. Vokietijoje keturi institutai, kurie patarinėja vyriausybei, sumažino šalies 2014 metų augimo prognozę nuo 1,9 proc. (balandžio mėnesį) iki 1,3 proc.

Tai iš tiesų gerokai niūresnės prognozės šaliai. Vokietijos ekonomika smuko 0,2 proc. antrojo ketvirčio metu (per antrą ketvirtį). Trečiojo ketvirčio metu (per ketvirtą…) – 0 proc. augimas ir greičiausiai 0,1 proc. augimas per ketvirtą ketvirtį. Eksportas tuo tarpu krito iki 2009 metų balandžio mėnesio lygio. Vokietija yra euro zonos lokomotyvas, tempiantis paskui save kitas šalis, todėl sumažėja augimo prognozės ir kitoms šalims.

raeitą savaitę JAV neapdirbtos naftos atsargos didėjo 5 milijonais barelių – tai yra 2 milijonais daugiau, nei prognozavo analitikai. JAV naftos produkcija praeitą savaitę didėjo iki 8,88 milijonų barelių – daugiausiai nuo 1986 metų. OPEC (naftą eksportuojančių šalių organizacija), kuri tiekia apie 40 proc. pasaulio naftos, per rugsėjo mėnesį išgaudinėjo po 30 935 milijono barelių per dieną – tai didžiausias lygis per 13 mėnesių.

Taigi, matome dvigubą efektą: pesimistines pasaulio ekonomikos prognozes bei naftos išgavimo didėjimą. Abu šie faktoriai naftos kainą veikia neigiamai. Reikia nepamiršti, kad JAV planuose yra pigesnės skalūnų naftos bei dujų eksportas, o turint mintyje ir klimato kaitos judėjimą turime dar daugiau pigimo priežasčių.

Laukia dideli pokyčiai?

Perėjimo prie atsinaujinančios energetikos tendencijoms įsibėgėjus, nusistovėjusi jėgų pusiausvyra pasaulyje dar labiau keisis. Iškastinio kuro industrija šiuo metu yra pasiruošusi sudeginti apie 5 kartus išteklių daugiau, nei dabar.

Norint kontroliuoti klimato kaitos pasekmes, ši pramonė turėtų atsisakyti planų išgauti apie 80 proc. savo rezervų. Atrodo – padėtis be išeities, nes atsisakius minėtų planų, šių įmonių vertė kristų kaip kirvis į dugną, nes jų akcijų vertėje šie planai jau įskaičiuoti. Įsivaizduokime tuos 80 proc. (apie 20 trilijonų JAV dolerių) perinvestuojamus į atsinaujinančiąją energetiką ir matysime ne tik didžiulį ekonominio augimo bumą ir naujas darbo vietas, bet ir ženklų anglies dvideginio emisijų sumažėjimą.

Tokie pokyčiai daugiausia įtakos padarytų naftą ir kitą iškastinį kurą eksportuojančioms šalims. Iškastiniam kurui pingant, atsirastų didelės skylės jų nacionaliniuose biudžetuose, ekonomika smuktų, didėtų įtampa viduje. Reikėtų daug ką keisti, išmokti dirbti kitaip ir, be abejonės, pertvarkyti tokio tipo ekonomikas būtų labai sunku, be to tai užtruktų daug laiko. Kaip sakoma: „prie gero pripratus…“

Tuo tarpu neturinčios iškastinio kuro šalys turėtų galimybę ekonomiškai ir geopolitiškai sustiprėti. Tokia šalis yra ir Lietuva. Atsinaujinanti energetika ne tik naikina priklausomybę nuo brangaus energijos importo, bet ir skatina darbo vietų kūrimąsi šalies viduje, teigiamai veikia prekybos balansą, o nacionalinę politiką daro labiau savarankišką ir nepriklausomą nuo išorinių ne visada draugiškai nusiteikusių šalių.

Žinutė Lietuvai

Lietuvoje pokyčiai jau vyksta, tačiau aukščiausiame politiniame lygmenyje vis dar trūksta supratimo apie šias globalias tendencijas ir todėl į jas yra per mažai atsižvelgiama. Šiais laikais didelis privalumas yra mokėti užbėgti įvykiams už akių ir mokėti prisitaikyti prie kintančių tendencijų.

Lietuva ir kitos, neturinčios iškastinio kuro, šalys turi unikalią galimybę pakeisti situaciją ir iš autsaiderių tapti stipriomis šalimis – investuoti į tai, kas ekonomiškai naudinga ir perspektyvu, į tai, kas kuria ateitį. Anksčiau ar vėliau ateis milžiniški pokyčiai.

Energetika keisis ir šis simbolinis Rockefellerių žingsnis yra svarbi žinia visam pasauliui. Žinia, kad baigiasi energetinės priklausomybės laikai, žinia, kad galime būti laisvesni.